Moderni tapyba

Atrodytų, kad tai, kas dažnai vadinama „moderniąja tapyba“ iš tikrųjų yra gana sunku apibrėžti, o žengiant dar toliau, kai kurie meno žinovai teigia, kad pati sąvoka yra beprasmiška. Tačiau grubi ir parengta moderniosios tapybos sąvoka yra dar pakankamai galima, jeigu objektas panašus į griežtą chronologiją.

Prieš keletą šimtmečių Vakarų pusrutulyje tapyba buvo įprastai apribota peizažais, portretais ir religine ikonografija, ir priemonės, kurios naudojamos, buvo aliejiniai dažai.

Vis dėlto, meno pasaulis buvo drastiškai pakeistas iki tada ir šiomis dienomis tapyba yra sudaryta iš vos ne bet kurios medžiagos kombinacijos, o tapybos temos yra iš esmės visiškai beribės.

Moderni tapyba arba dabartinė tapyba, kaip kai kurie nori tai vadinti, yra didesnio judėjimo dalis, kuri apima visas meno formas – dailę, literatūrą, muziką ir šokius – ir paprastai yra manoma, kad yra kilusi iš 1800-ųjų vidurio.

Tapybos aprašyme judėjimas pagimdė karjerą daugeliui žymių menininkų, tokių kaip Monetas, Sezanas, Gauguinas, Pikaso, Matisas ir Polokas.

Žinoma, šiuolaikinė tapyba gali būti daugiau kategorizuota į smulkesnes dalis, kurios kilo, ir tuo laikotarpiu buvo įtakotos politinės, socialinės, ideologinės ir kultūrinių krypčių. Pirmuosius pavyzdžius turėjo kubizmas, ekspresionizmas, siurrealizmas, postmodernizmas, dadaizmas ir fovizmas.

Tačiau keletas kritikų pareiškia, kad didžiausia dalis naujausių tapybos formų negali būti suklasifikuotos kaip šiuolaikinio meno, kadangi judėjimas truko iki 1970 – ųjų.

Jie taip pat teigia, kad yra aiškus skirtumas tarp moderniosios tapybos ir dabartinės tapybos. Tačiau kiti meno istorikai nesutinka. Vadinasi, egzistuoja didelė painiava dėl terminų „modernusis menas“, „modernioji tapyba“ ir „šiuolaikinis menas“.

Kad ir kaip ten bebūtų, dažniausiai patys menininkai sako, kad daugybė dabartinės ir/ar moderniosios tapybos formų išsiskiria savo nukrypimu nuo tiesioginių ar realistinių atvaizdavimų, realios aplinkos ir objektų. Modernioji ir dabartinė tapyba yra dažnai apie abstrakcijas ir simbolikas, tokias kaip ritmas, muzika, jausmai ir mintys – taip pat šviesos savybės ir formos. Kadangi šie dalykai nėra materialūs arba tradicinės formos, dabartiniai tapytojai vaizduoja juos eksperimentiniais ir vaizduotės būdais.

Parašykite komentarą